GražuolėGražuolėGražuolėGražuolėGražuolėGražuolėGražuolėGražuolė

Gražuolė

Rež. Arūnas Žebriūnas
Metai1969
ŽanrasVaidybinis filmas
Trukmė63

Režisieriaus Arūno Žebriūno vaidybinis filmas „Gražuolė“ itin tinka pokalbiams apie žmogiškąsias vertybes, vidinį ir išorinį grožį, grožio stereotipus, vaikų tarpusavio santykius bei jų santykius su suaugusiaisiais, vaiko ir motinos ryšį, metaforas, užuominas, simbolius kine, lietuvių kiną, filmo muziką ir kt.

Negražią, šlakuotą mergaitę Ingą, gyvenančią su vieniša mama – mašininke mėgsta visi kiemo vaikai, ir žaidžiant (ratu susėdę vaikai vidury šokantįjį apipila pagyromis arba patyčiomis) ją visada išrenka „gražuole“. Ji – širdingiausia ir tiesiog spindinti mergaitė didelėje kiemo kompanijoje. Tik vienas berniukas atvirai pasako, kad ji negraži. Jis neseniai atsikėlė gyventi į šį kiemą, gavo „Nebylio“ pravardę ir nežada pripažinti nesuprantamas žaidimo taisykles. Inga išgyvena krizę. Viktoras, pastebėjęs Ingos pasimetimą, atneša jai gražią gėlę. Inga seniai apie tokią svajojo. Ji ir vėl laiminga.